enlt
enlt

MOBINGAS.

Viskas, ką reikia žinoti

Mobingas

Ekspertinė veikla

17 metų patirtis moksliškai nagrinėjant ir tiriant mobingą kaip reiškinį.

01

Konsultacijos

Konsultacijos ir problemų sprendimas tiek individualiai, tiek įmonėms.

02

Autoriniai seminarai

Vedami seminarai įmonėms apie nesveikus santykius darbe.

03

IŠ ARČIAU

Mobingas – tai ilgalaikis, sistemingas psichologinis teroras, kurį asmuo arba grupė taiko dažniausiai kitam asmeniui. Tai socialinis reiškinys lemiantis neigiamas ekonomines pasekmes. Kiekvieną dieną turime apsidairyti ir kartu paklausti savęs, ar pašaipi replika bendradarbiui, žeminantis tonas, „pikantiška” informacija apie asmeninį kolegos gyvenimą nėra mobingo simptomai. Visi šie tarsi nekalti dalykai nuodija darbuotojų santykius, organizacijos klimatą ir praranda savo galią tik ištraukti į dienos šviesą. Mobingas aukai sukelia emocinį skausmą, įtampą, nemalonius išgyvenimus. Auka gali pasijusti nevisavertė ir galiausiai išeina iš darbo. Toks yra mobingą naudojančių asmenų tikslas. Mobingo auka gali tapti bet kuris, bet kokios specialybės žmogus.

Mobingas, diskriminacija, priekabiavimas dažniausiai analizuojami atskirai, nors organizacijoje vykstančiuose procesuose yra glaudžiai susiję. Bendrasis vardiklis – santykių disfunkcija, tačiau platesnis, mobingo kaip diskriminuojančios elgsenos, diskursas gali padėti laiku atpažinti ir įvardyti gresiančius neigiamus santykių aspektus dar iki konflikto pradžios ar pradinėse konflikto fazėse. Ir patiems darbuotojams, ir vadovams.

Analizuojant mobingo reiškinį labai dažnai pasigendama ryškesnių akcentų, nukreiptų į diskriminacinę reiškinio prigimtį, nors šiuose procesuose galima aptikti daug bendro. Mobingas pabrėžia nelygybę ir priešišką elgseną organizacijoje, bet jo įtaką pajaučia ir aukos aplinka, ir visuomenė.

Mobingas, kaip laiku ilgai besitęsianti agresija, nekyla stichiškai – jam būdinga ypatinga santykių ir eigos dinamika. Procesas rutuliojasi pagal savitą ir dėsningą logiką, kuriai, žinoma, įtakos turi psichologinės ir fiziologinės konflikto dalyvių bei organizacijos charakteristikos.

Skiriami trys mobingo intensyvumo laipsniai (Davenport, Schwartz, Elliott, 2002).

  • Pirmas mobingo laipsnis yra tas, kai individas sugeba atsispirti, darbą palieka dar ankstyvajame etape, arba visiškai reabilituojamas toje pačioje darbo vietoje. Esant pirmo mobingo intensyvumo laipsniui, nukentėjusysis verkia, sutrinka miegas, atsiranda irzlumas, sutrinka koncentracija.
  • Antras mobingo laipsnis – tai, kai individas negali nei atsispirti, nei pasišalinti iš karto, ir kenčia laikiną arba ilgalaikę psichinę, arba fizinę negalią, sunku susigražinti darbinį pajėgumą. Nelaimėlis patiria nemigą, pakyla kraujo spaudimas, pastebima koncentracijos bei skrandžio veiklos sutrikimų, atsiranda lengvos formos depresija, įvairios baimės, vartojama alkoholio, narkotikų, vengiama būti darbe: imama vėluoti, atsiranda dažnos pravaikštos.
  • Trečias mobingo laipsnis. Paveikti asmenys tampa nedarbingi, fizinė ir psichinė trauma tokia, kad reabilitacija jau nepadeda, nebent būtų taikomas labai specializuotas gydymas. Aukai prasideda širdies, panikos priepuoliai, susergama gilia depresija, bandoma nusižudyti, smurtaujantis elgesys nukreipiamas prieš trečiąsias šalis.

Organizacijose, kuriose neskiriama dėmesio mobingo prevencijai, esant didesnei darbuotojų rotacijai, dažniau skundžiamasi psichosomatiniais negalavimais, mažėja darbo našumas, kokybė, lėčiau kyla darbuotojų kvalifikacijos lygis. Daugiausiai dėmesio mobingo problemos sulaukė Skandinavijoje ir vokiškai kalbančiose šalyse. Neseniai pradėtas tirti Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, kur taip pat imamasi veiksmų šio reiškinio prevencijai.

Mobingas – dažniausiai skausmo sukėlimas nenaudojant pastebimos fizinės prievartos. Mobingo veiksmai – žeidžiantys žvilgsniai, nebendravimas, ignoravimas – sunkiai kvalifikuotini kaip įstatymo ar darbo drausmės pažeidimas.

Plačiau apie mobingą.

Atsiliepimai

  • Lektorė – konkreti, profesionali, dalykiška. Optimaliai derina teoriją ir praktiką, užsiėmimus veda gyvai, aiškiai, įtaigiai pateikta žodinė ir vaizdinė informacija, paremta praktine situacijų analize ir įtraukianti dalyvius. Nagrinėjamos ir asmeninės, ir organizacinės mobingo priežastys bei aptariami praktiniai sprendimo būdai.

    Andrius Navickas
    Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas
  • Docentė Kauno Rotary klube puikų seminarą apie mobingo reiškinį organizacijose. Buvo pateikta daugybė klausimų iš seminaro temos, į kuriuos pranešėja atsakinėjo labai išradingai ir nuosekliai. Daugelis klausytojų apie mobingą išgirdo pirmą kartą, jie ne tik įgavo visiškai naujų žinių, bet ir klausimų dėka sugebėjo įžeminti šias žinias į savo veiklos praktinę situaciją.

    Prof., habil. dr. Jonas Kvedaravičius
    Kauno Rotary klubas
  • Su Jolita teko dirbti, kai darbuotojų kolektyve kilo konfliktas ir prireikė išorės eksperto patarimo, kaip spręsti gana jautrią situaciją. Padėjo profesionaliai identifikuoti problemų priežastis, pateikė rekomendacijas dėl sprendimo, kolektyvo darbuotojams pravedė trumpą mokymą. Paslaugomis ir sprendimų rezultatais likome labai patenkinti.

    Birutė Jedlinski
    Personalo direktorė, ORLEN Lietuva
  • Lektorės betarpiškas bendravimas su klausytojais man padėjo ne tik išanalizuoti mano situaciją, bet ir drąsiai priimti gyvenimišką sprendimą apie kurį anksčiau būčiau net bijojęs pamąstyti. Aš esu patyręs mobingą savo darbe. Kad ir kiek stengdavausi ką nors gero padaryti bei pasiekti gerų rezultatų, darbe vis buvau peikiamas. Po seminaro, tą buvusį darbą iškeičiau į du kitus darbus, kuriuose esu labai laukiamas.

    Vidas Pečiulis
    Karsakiškio Strazdelio pagrindinė mokykla
  • Jau teko dalyvauti ne viename seminare, kurie man buvo naudingi kaip vadovui, atsakingam už gerą mikroklimatą ir pozityvius darbuotojų santykius. Mielai rekomenduočiau vadovams ir personalo specialistams.

    Prof. dr. Arūnas Emeljanovas
    Dekanas, Lietuvos Sporto universitetas
  • Paliko malonų įspūdį doc. dr. Jolitos šiltas reagavimas į dalyvius, buvimas nuolatiniame santykyje su auditorija. Žavėjo pasirengimas konsultuoti mobingą darbe patyrusius asmenis. Stebino kiek daug gali nuveikti vienas kilnios idėjos – noro padėti kitiems – vedinas žmogus.

    Dr. Birutė Pajarskienė
    Higienos Instituto Profesinės sveikatos centras
  • Mokyklos bendruomenė dėkoja Vytauto Didžiojo universiteto profesorei dr. Jolitai Vveinhardt už neužmirštamą paskaitą tema „Organizacijos klimatas: kokia temperatūra jūsų mokykloje?. „Sužavėti išsamiais teoriniais paaiškinimais, aktualiais pavyzdžiais, praktiškais patarimais. Ypatingai džiaugėmės oratoriniais gebėjimais ir įtaiga. Dėkojame už teisingus ir svarius patarimus.

    Sniega Marčiukaitienė
    Direktorė
  • LSU Sporto mokslo ir inovacijų instituto vyriausios mokslo darbuotojos Prof. dr. Jolitos Vveinhardt seminaras buvo stiprus ir aštrus, paliekantis gilų įspūdį ir verčiantis giliau susimastyti apie toksiškus tarpusavio santykius ir juos lydinčius reiškinius. Neabejoju, kad kiekvienas iš klausytojų neliks abejingas pristatomoms mokslininkės tyrimų rezultatams ir įžvalgoms.

    Prof. dr. Edmundas Jasinskas
    Lietuvos sporto universiteto mokslo prorektorius
  • Seminare apie patyčias sporte sudalyvavau iš inercijos. Man tai įdomu ir rūpi. Daug apie jas kalbama, esu girdėjusi įvairių lektorių. Tačiau Jolita nustebino, teisingiau pritrenkė savo užtikrintumu, įtaigumu, savo kompetencija ir taikliausiais realiais pavydžiais. Buvo stipru ir sukrėtė. Sporto pasaulis žiūrovams turbūt atrodo tarsi pramogų arena, bet jame nuolatos vyksta UGDYMAS! Treneris neretai būna svarbesnis už tėvus, o komandos draugai atstoja šeimą, kurią dar valdo aukštesnės sporto organizacijos. Čia formuojasi jauno žmogaus asmenybė ir stipriausias vertybių paketas. Liūdna, kai kelyje dėl rezultato ar laimėjimo pamirštamas žmogiškumas…

    Ačiū Jolita, dar tokios įsitraukiusios savęs nepamenu, o seminarą „Patyčios sporte“ rekomenduočiau įtraukti į privalomųjų renginių sąrašą ne tik sporto, bet ir visai švietimo bendruomenei!“

    Doc. dr. Simona Pajaujienė
    Lietuvos sporto universitetas
  • Dėkui, Jolita, už ypač reikalingą seminarą „Patyčios sporte“. Mes patys dažnai elgiamės kaip stručiai matydami užgaulų elgesį, bet nežinodami kaip tinkamai reaguoti. Prie to lengva priprasti. Tokie seminarai padeda geriau atpažinti ir mažiau toleruoti patyčias. Keiskime aplinką kartu!

    Prof. dr. Sigitas Kamandulis
    Lietuvos sporto universiteto sporto mokslo ir inovacijų instituto direktorius
  • Teko garbė ir malonumas išklausyti prof. dr. Jolitos Vveinhardt seminarą „Patyčios sporte“. Pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad šiai problemai pradedamas skirti vis didesnis dėmesys ir profesorės įdirbis čia yra neabejotinai labai reikšmingas. Įprasta, kad tiek mokslinėje literatūroje, tiek ir viešojoje erdvėje, jau daug metų nepaliaujamai diskutuojama apie patyčias tarp moksleivių, ypač mokykloje. Tai neabejotinai aktuali problema, kuri ir ateityje sulauks dėmesio. Tačiau profesorė seminaro metu labai aiškiai pademonstravo kiek patyčių fenomenas sporte yra paplitęs, kiek jis yra sudėtingas, ne visuomet pastebimas arba tiesiog nenorimas pastebėti. Būtent pateiktos įžvalgos apie šį fenomeną bei pateiktos praktinės rekomendacijos, kaip galima prevenciškai kovoti su šia problema, neabejotinai labai naudingos treneriams, sportininkams, netgi jaunųjų sportininkų tėvams. Be to, seminaro metu pateiktos įžvalgos apie iššūkius su kuriais susiduriama tiriant patyčias sporte ypač svarbios mokslininkams.

    Prof. dr. Saulius Šukys
    Lietuvos sporto universiteto fizinio ir socialinio ugdymo katedros vedėjas
  • Lektorės prof. dr. Jolitos Vveinhardt seminaras apie mobingo sampratą, ištakas ir priežastis Seimo kanceliarijos kolektyvui buvo labai vertingas ir įdomus. Gyvai ir įtaigiai, iliustruodama konkrečiais nuasmenintais pavyzdžiais, lektorė perteikė sukauptas žinias ir paragino susimąstyti, kad mobingas paliečia, įtraukia ir įpareigoja netylėti ne tik mobingo auką, bet ir šalia dirbantį organizacijos narį. Ačiū už įžvalgas, kad, nepaisant to, jog mobingas pastaruoju metu tapo „madinga” tema, jo prevencijai dėmesys vis dar išlieka nepakankamas, o kartais yra tik demonstracinis. Rekomenduoju visiems išklausyti prof. dr. Jolitos Vveinhardt rengiamus seminarus, nes nesigilinant, neatpažįstant mobingo ir iš esmės nesprendžiant šios problemos, neigiamos pasekmės visai organizacijai dažnai būna skausmingos ir ilgalaikės.

    dr. Jolita Krumplytė-Oženko
  • Pastaruoju metu žodį mobingas tapo „madinga“ vartoti, visiškai nesiekiant iki galo suprasti termino esmės ar prasmės. Be to, pastebima atvejų, kai darbuotojai, siekdami valdyti ar norima linkme paveikti vadovus, grasina „mobingu“, kas neigiamai veikia ne tik komandą, darbo atmosferą, bet ir visą organizaciją. Vertinant minimus pavyzdžius, mokymai „Kaip vadovui netapti mobingo įkaitu?“ turėtų tapti kiekvienos organizacijos kasmetinio kompetencijų ugdymo plano dalimi. Lektorę prof. dr. Jolitą Vveinhardt vertinu kaip puikią savo srities profesionalę, gebančią teoriją pritaikyti praktiškai bei grindžiant realiomis situacijomis ir atliktais tyrimais.

    dr. Giedrius Gecevičius
    Kauno kolegijos Technologijų fakulteto dekanas
  • Jei mokytis – tai iš pačių geriausių! Labai puikiai ir profesionaliai paruoštas seminaras. Net jei ir nesi tiesiogiai susidūręs su mobingu, šį seminarą būtina išklausyti dėl bendro suvokimo, akiračio praplėtimo, situacijų atpažinimo. O Jolita Vveinhardt kaip lektorė sužavėjo savo profesionalumu, erudicija bei pozityvia energija, kuri nuo pat pirmų jos ištartų žodžių priverčia patikėti, kad žmogus yra tikras šios srities žinovas! Seminaro metu gavau daug naudingų įžvalgų, aiškių pavyzdžių ir praktiškų patarimų. Tai vienas iš geriausių mano klausytų seminarų. Nuoširdžiai rekomenduoju!

    Dr. Monika Didžgalvytė-Bujauskė
    Lektorė, Vytauto Didžiojo universitetas
  • Profesorė virtuoziškai sudėliojo esminius akcentus mobingo tematikoje. Seminarų turinys labai koncentruotas, konkretus, lengvas klausyti bei suvokti. Didelis žinių bagažas, puikūs viešojo kalbėjimo įgūdžiai ir individualizuotas turinys kausto dėmesį. Puikiai išpildyti lūkesčiai!

    Eglė Klepackienė
    VšĮ Kauno miesto poliklinikos Personalo specialistė
  • Tikrai drąsiai galiu teigti, kad tai pirmasis mano seminaras, kuriame taip įdomiai išdėstoma medžiaga, pateikiami įvairūs pavyzdžiai. Seminaras labai įdomus, intensyvus, struktūruotas, daug konkrečios informacijos, kuri stipriai prisidės prie darbo be mobingo. Buvau iš tiesų įkvėpta. Todėl rekomenduoju kiekvienai įmonei išklausyti Profesorės Jolitos seminarus.

    Jolita Žvaliauskienė
    Radiologijos centro vyriausioji administratorė, VšĮ Kauno miesto poliklinika
  • Vis dažniau girdimas žodis “mobingas” ne visada gali reikšti tikrąjį mobingo reiškinį. Lektorė Jolita seminaro metu, pasitelkiant ilgametę profesinę patirtį bei savo charizmą padėjo įsiminti svarbiausius akcentus. Per įvairius pavyzdžius leido įsivertinti, ar pastebimas mobingo reiškinys darbinėje aplinkoje, bei kokie vadybiniai sprendimai efektyviausiai padeda sukurti ir palaikyti nulinės tolerancijos mobingui organizacinę kultūrą.

    Rūta Lukoševičiūtė
    Vilniaus visuomenės sveikatos biuro “Vilnius sveikiau” psichikos sveikatos programų koordinatorė
Nulis tolerancijos mobingui šiose organizacijose