Autorius: Mykolas Deikus
Kas yra asmens gerovė?
Kokias asociacijas jums kelia žodžiai „asmens gerovė”? O kas gi ta gerovė yra jūsų šeimos nariams, kaimynams, bendradarbiams, draugams ar pažįstamiems iš kitų kraštų?
Įvairūs tyrimai rodo, kad atsakymai į klausimą, kas yra „gerovė“, gali skirtis priklausomai nuo daugybės veiksnių: socialinių, kultūrinių net nuo to, kaip ir kokie genai suveikia. Tačiau yra dalykų, kurie svarbūs visiems žmonėms. Tai fizinė ir psichologinė sveikata, socialiniai ryšiai, ekonominis saugumas bei dvasinė pusiausvyra.
Fizinė sveikata
Pradėkime nuo labiausiai „apčiuopiamų dalykų“. Daugelis žmonių gerovę sieja su fizine sveikata, energingumu ir galimybe užsiimti kasdienine veikla be diskomforto. Pavyzdžiui, E. Sandri ir kolegų atliktas tyrimas parodė, kaip gerovė priklauso nuo gyvenimo būdo pokyčių [1].
Mokslininkai lygino, kaip keitėsi gyvenimo būdas Ispanijoje pandemijos metu ir po jos. Po pandemijos šiek tiek pailgėjo fizinių pratimų trukmė (6,61 proc.), taip pat sumažėjo kepto maisto (3,57 proc.), sulčių (6,45 proc.) ir alkoholio (9,66 proc.) suvartojimas. Tačiau viską „nubraukė“ tai, kad buvo daugiau „kemšama“ perdirbtų maisto produktų (2,16 proc.), gaiviųjų gėrimų (6,47 proc.), pliaupiama kavos bei energetinių gėrimų (net 38,95 proc.). Taip pat suprastėjo miego kokybė, pasidėjo nepasitenkinimas savo kūno išvaizda.
Daugeliui žinoma, kad fizinė veikla ir tinkama mityba padeda jaustis geriau. Kodėl? Kaip tai veikia? Tyrimai rodo, kad fiziniai pratimai ir tinkama mityba aktyvina organizmo apsaugos mechanizmus, kurie mažina uždegimus, atkuria DNR, pagerina energijos gamybą ląstelėse bei gerina smegenų veiklą. Šie procesai padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir stiprina atsparumą ligoms net ir senėjant [2].
Psichologinė gerovė
Jau senovės romėnai pabrėžė, kad sveikame kūne – sveikas protas (dažnai sakoma „sveika siela“, bet – tai neteisingas vertimas iš lotynų kalbos). Mūsų dienomis kalbėdami apie „psichologinę gerovę“ omenyje turime ne tik mąstymą, pažintines funkcijas, bet ir viską, kas susiję su emocijomis.
Ir vėl, kalbant apie psichologinę gerovę, tenka grįžti prie fizinės veiklos. Tyrimai rodo, kad įvairūs fiziniai pratimai skatina tokių neurotransmiterių, kaip dopaminas ir serotoninas, išsiskyrimą. Pastarieji atsakingi už teigiamą emocinę būseną ir motyvaciją. Serotoninas taip pat padeda reguliuoti nuotaikų svyravimus, mažina depresiją ir nerimą. O štai išsiskiriantys endorfinai mažina skausmą ir sukelia euforijos jausmą. Todėl esame geresnės nuotaikos, geriau susidorojame su stresu, tampame atsparesni emociškai ir pozityviau žvelgiame į gyvenimą [3].
Jeigu jau kalbame apie hormonus, tai negalima nepaminėti kortizolio, kurio išsiskyrimą galime valdyti sumažindami technologijų įtaką mūsų gyvenimui.
Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kaip vadinamasis technologinis stresas veikia asmeninę gerovę. Pirmiausiai, technologijų naudojimas darbui ir asmeniniame gyvenime net savaitgaliais trukdo atsipalaiduoti, sutrumpina laiką, kurį praleidžiame su šeima bei draugais. O juk socialiniai ryšiai – nepaprastai svarbūs psichologinei gerovei! Be to, ypač stresą kelia per didelis užduočių, reikalaujančių technologijų, kiekis, nuolatinis technologijų atnaujinimas ir nuolatinės pastangos išmokti jomis naudotis, baimė prarasti darbo vietą dėl techninės pažangos. Visa tai skatina psichologinį ir fizinį išsekimą, netgi perdegimą [4].
Socialinė gerovė
Taigi, kalbant apie tai, nuo ko priklauso fizinė ir psichologinė savijauta, išryškėjo ir socialinių santykių vaidmuo. Tad pats laikas aptarti, ką mums suteikia kokybiški santykiai, priklausymo jausmas ir socialinių ryšių (ne internetinių) tinklai. Arba, kokią žalą daro vienatvė.
Kadangi žmonių išgyvenimas ir klestėjimas visuomet priklausė nuo bendradarbiavimo ir abipusės paramos, atitinkamai formavosi ir mūsų smegenys. Todėl į vienatvę organizmas reaguoja išskirdamas kortizolį. Nors jis mums reikalingas, kad išliktume budrūs, nuolatinis ir intensyvus streso hormono išsiskyrimas silpnina imuninę sistemą.
Kadangi smegenys nuolat „būdrauja“, didėja kraujospūdis ir širdies bei kraujagyslių sistemos apkrova. Be to, keičiasi genų, susijusių su uždegiminiais procesais veikla, o tai, laikui bėgant, sukelia lėtines ligas. Prie to prisideda prastėjanti miego kokybė, didėjantis impulsyvumas, kuris susijęs su nesveikais pasirinkimais, pavyzdžiui, netinkama mityba, fizinio aktyvumo vengimas. Visa tai ypač padidina vyresnio amžiaus žmonių sergamumą ir mirtingumą [4].
Dvasinė gerovė
Prieš kalbant apie dvasinę gerovę, pirmiausiai reikia apibrėžti, kaip mes suprantame dvasingumą. Religinis dvasingumas, remiasi konkrečia tikėjimo sistema, ritualais, praktikomis (pvz., malda, meditacija, kontempliacija) ir tradicijomis, kurios dažnai perduodamos per šeimą ar bendruomenę. Jis susijęs su transcendencija, religine literatūra, menais ir dalyvavimu bendruomeninėse veiklose, kurios sustiprina priklausymo jausmą ir suteikia emocinę paramą.
Pasaulietinis dvasingumas orientuotas į asmeninį prasmingumo ir vidinės harmonijos ieškojimą be religijos (nors gali būti naudojamos iš religijos kilusios praktikos, pvz., meditacija, sąmoningumo praktikos ir t. t.). Jis nukreiptas į individualią savirealizaciją, ryšį su gamta ar visuomene [5].
Dvasinė gerovė tampriai susijusi su mūsų sveikata. Nustatyta, kad religinis ir nereliginis dvasingumas ne tik padeda sumažinti skausmą, bet ir skatina holistinį požiūrį į gydymą. Tačiau jų poveikis nevisiškai sutampa.
Religinis dvasingumas padeda susidoroti su kančia, atrasti gyvenimo prasmę ir stiprinti emocinį atsparumą, viltį, mažina vienišumo jausmą, skatina sveiką gyvenimo būdą (pvz., alkoholio, narkotikų vengimas). Nereliginis dvasingumas (kai naudojamos savistabos praktikos) labiau susijęs emociniu stabilumu, sumažėjusiu nerimu ir geresniu streso valdymu. Ryšio su gamta ir visuomene ieškojimas susijęs pasitenkinimo jausmu ir vidine ramybe [6].
Ekonominė ir finansinė gerovė
Nors, kaip sako liaudies išmintis, žmogus ne vien duona gyvas, tačiau nuo jos (plačiąja prasme) dažnai priklauso tai, kaip mes vertiname asmeninę gerovę. Įprastai vardijami tokie dalykai, kaip pajamų stabilumas, finansinis saugumas, socialinės garantijos ir galimybė investuoti į ateitį.
Pavyzdžiui, ekonominis nesaugumas kyla iš baimės dėl galimų neigiamų ekonominių įvykių, tokių kaip darbo praradimas ar nepakankamos pajamos senatvėje. Tai kelia nuolatinį nerimą, didina depresijos riziką ar skatina nesveiką elgesį (pvz., persivalgymą kaip atsaką į stresą). Be to, kyla įtampų, konfliktų šeimoje, nuo kurių kenčia ne tik suaugusieji, bet ir vaikai [7].
Įdomu tai, kad visuomenėse, kuriose pabrėžiamas socialinis statusas, ekonominė gerovė stipriau veikia žmogaus psichologinę sveikatą. S. B. Manuck ir kolegų atliktas tyrimas paaiškina, kaip visa tai susiję su cheminiais pokyčiais smegenyse [8]. Paprastai kalbant, tai susiję su serotoninu, nuo kurio priklauso gera nuotaika ir emocinė pusiausvyra. Mažesnės pajamos ar žemas išsilavinimas lemia ir silpnesnį serotonino išsiskyrimu smegenyse. Todėl sunkiau išlaikyti gerą nuotaiką ir „šalčiau“ reaguoti į stresines situacijas.
Tačiau svarbu ne tik tai, kaip mes suprantame ekonominę gerovę ir statusą. Pasirodo, kad mūsų reakcijos į ekonominę situaciją ženkliai priklauso nuo genetikos. Kai kurie žmonės turi specifinį geno variantą, kuris dar labiau sustiprina ekonominio nesaugumo poveikį. Tai dar stipriau veikia serotonino pokyčius ir padidina jautrumą stresui bei nuotaikų svyravimus [8].
Kaip gerovės suvokimas priklauso nuo kultūros
Taigi, kaip jau buvo galima pastebėti, gerovės pajautimas ženkliai priklauso ne tik nuo įvairių mus supančių aplinkybių, bet ir nuo asmeninių savybių. Yra dar vienas svarbus veiksnys, kuris paaiškina, kodėl kai kuriose vargingose šalyse gyvenantys žmonės jaučiasi laimingesni nei ekonomiškai klestinčiose. Tai – kultūra ir su ja susijusios vertybės.
P. Steel ir kolegos atliko solidų tyrimą, kuris paaiškina, kaip kultūrinės ypatybės veikia mūsų suvokimą apie gerovę [9]. Individualistinėse kultūrose (kuriose ypač svarbi asmeninė autonomija, pvz., JAV, Švedija) gerovė dažnai siejama su asmeniniais pasiekimais ir savirealizacija. Čia žmonės jaučiasi laimingesni, kai turi galimybių rinktis ir veikti savarankiškai.
Kolektyvistinėse kultūrose (nepainiokime su sovietiniu kolektyvizmu) gerovė susijusi su priklausymu grupei ir harmoningais santykiais. Tai yra, žmonės jaučiasi laimingi, kai jų santykiai su šeima, draugais ar bendruomene yra geri. Tai būdinga Rytų šalims (Japonija, Pietų Korėjai). Pavyzdžiui, Japonijoje itin svarbios pareigos šeimai, darbovietei, solidarumas.
Šalyse, kuriose svarbi socialinė hierarchija (pvz., Kinija, Indija), žmonių gerovė priklauso nuo padėties visuomenėje. Tai yra, aukštesnė socialinė padėtis sudaro daugiau galimybių padidinti pasitenkinimą gyvenimu.
Kultūrose, kuriose žmonės labiau stengiasi išvengti nežinomybės ir nenumatytų situacijų (pvz., Graikija, Portugalija), stabilumas ir taisyklių laikymasis yra labai svarbūs gerovės veiksniai, nes jie sukuria saugumo jausmą.
Pagaliau, šalyse, kurioms būdingos stiprios socialinės vertybės ir „moteriškumas“ (rūpestis kitais, pvz. Danijoje, Nyderlanduose), gerovė labiau susijusi su palaikymu, pusiausvyra tarp darbo ir asmeninio gyvenimo [9].
Žinoma, čia išvardytos tik stipriausios vertybinės tendencijos. Pavyzdžiui, Lietuvai būdingas stipresnis individualumas, moteriškumas (kaip minėta, tai susiję su rūpesčiu kitais, dėl ko esame priskiriami Šiaurės šalims), mažesnė socialinė distancija (mažiau bijome vadovų), orientavimasis į ateitį. Tai yra, gerovė dažnai siejama su stabilumu, ateitimi ir mažiau rūpinamasi momentiniais gyvenimo džiaugsmais „čia ir dabar“.
| Sritis | Komponentai | Aprašymas |
| Fizinė | Sveikata ir mityba | Subalansuota mityba, reguliari fizinė veikla ir tinkamas poilsis yra esminiai gerovės veiksniai. |
| Sveikatos priežiūra | Reguliarūs sveikatos patikrinimai, ligų prevencija ir medicininė pagalba padeda išvengti rimtų problemų. | |
| Žalingų įpročių vengimas | Rūkymas, per didelis alkoholio vartojimas ar narkotikai kenkia fizinei sveikatai. | |
| Emocinė ir psichologinė | Streso valdymas | Mokymasis atpažinti stresą ir jį valdyti yra būtinas vidinei ramybei. |
| Emocinis atsparumas | Gebėjimas atsigauti po nesėkmių, sunkumų ir išlaikyti pozityvų požiūrį stiprina psichologinį stabilumą. | |
| Psichikos sveikatos priežiūra | Svarbu kreiptis pagalbos į specialistus, jei kyla sunkumų su emocijomis ar psichologine būkle. | |
| Socialinė | Santykiai su kitais | Tvirti ir palaikantys santykiai su šeima, draugais ar bendruomene padeda jaustis priimtam ir mylimam. |
| Socialiniai įgūdžiai | Bendravimo gebėjimai, empatija ir konfliktų sprendimas stiprina tarpusavio ryšius. | |
| Bendruomeniškumas | Dalyvavimas socialinėje veikloje ar savanorystė padeda atrasti prasmę ir prisidėti prie visuomenės gerovės. | |
| Dvasinė | Prasmės paieška | Religija, filosofija, tikėjimas gali suteikti gyvenimui prasmę ir vidinę harmoniją. |
| Meditacija ir atsipalaidavimas | Dvasinės praktikos padeda sukurti vidinę pusiausvyrą. | |
| Vertybių laikymasis | Gyvenimas pagal savo moralines vertybes suteikia gyvenimui nuoseklumo. | |
| Ekonominė ir profesinė | Finansinis stabilumas | Gebėjimas valdyti finansus, užtikrinti būtinus poreikius ir planuoti ateitį yra svarbi gyvenimo kokybės dalis. |
| Darbo balansas | Sveikas darbo ir asmeninio gyvenimo santykis padeda išvengti perdegimo. | |
| Savęs tobulinimas | Mokymasis ir tobulėjimas darbo srityje skatina pasitenkinimą savimi. | |
| Aplinkos | Gyvenimo aplinka | Švari ir saugi aplinka prisideda prie fizinės ir psichologinės gerovės. |
| Tvarumas | Ekologinių sprendimų laikymasis prisideda prie geresnės gyvenimo kokybės ir planetos apsaugos. |
Cituoti:
Deikus, M. (2025). Apie asmens gerovę. Prieiga per internetą: https://www.mobingas.lt/apie-asmens-gerove/
Parengta remiantis šiais tyrimais:
[1] Sandri, E., Werner, L. U., & Bernalte Martí, V. (2024). Lifestyle Habits and Nutritional Profile of the Spanish Population: A Comparison Between the Period During and After the COVID-19 Pandemic. Foods, 13(23), 3962.
[2] Archer, T., & Garcia, D. (2015). Exercise and dietary restriction for promotion of neurohealth benefits. Health, 7(1), 136-152.
[3] Bhattacharya, P., Chatterjee, S., & Roy, D. (2023). Impact of exercise on brain neurochemicals: a comprehensive review. Sport Sciences for Health, 19(2), 405-452.
[4] Cacioppo, J. T., & Cacioppo, S. (2014). Social relationships and health: The toxic effects of perceived social isolation. Social and personality psychology compass, 8(2), 58-72.
[5] Greuter, F., Rystad, L. S., Zurgilgen, K., & Ilg, W. (2024). Keeping the Distance (d)?. Developing Confirmation Work in Europe. Empirical Findings and Perspectives for Post-Pandemic Times. The Third International Study. Gütersloh: Gütersloher Verlagshaus.
[6] Klimasiński, M. W., Baum, E., Wieczorowska-Tobis, K., & Stelcer, B. (2024). Improving Spiritual Well-Being of Polish Pain Outpatients: A Feasibility Mixed Methods Study. Journal of Clinical Medicine, 13(12), 3615.
[7] Osberg, L. (2021). Economic insecurity and well-being. DESA working paper, No. 173. https://www.un.org/en/desa/economic-insecurity-and-well-being
[8] Manuck, S. B., Flory, J. D., Ferrell, R. E., & Muldoon, M. F. (2004). Socio-economic status covaries with central nervous system serotonergic responsivity as a function of allelic variation in the serotonin transporter gene-linked polymorphic region. Psychoneuroendocrinology, 29(5), 651-668. [9] Steel, P., Taras, V., Uggerslev, K., & Bosco, F. (2018). The happy culture: A theoretical, meta-analytic, and empirical review of the relationship between culture and wealth and subjective well-being. Personality and Social Psychology Review, 22(2), 128-169.