Žirgų sportas – viena sudėtingiausių sporto šakų, sportininkas turi ne tik save kontroliuoti bet ir žirgą, tad treneriui tenka dviguba atsakomybė – treniruoti raitelį, kad kartu tobulėtų ir žirgas.  Savo kaip sportininkės karjeroje treniravausi pas įvairius trenerius, tad teko pajusti ir išbandyti skirtingus treniravimo metodus, bei jojimo technikas. Nepaisant daugybės teigiamų patirčių, deja buvo ir neigiamų. Situacija – varžybos: apšilime nesiseka, žirgas neklauso, o aš jau būdama patyrusi raitelė suprantu, kad nekontroliuoju situacijos – mintyse žinau, kad privalau išlikti rami ir rasti balansą su žirgu, tačiau tuo metu treneris matydamas mūsų duetą plūsta necenzūriniais žodžiais, taip tik dar labiau aštrindamas situaciją. Galiausiai išėjimas į varžybinę aikštę palydimas paskutine trenerio fraze „vistiek nieko gero nebus“… Tada prižadėjau sau, jei kada tapsiu trenere, mano treniravimo metodas bus motyvuojant kitus ir skatinimas mąstyti pozityviai bei tikėti savimi ir savo žirgu. Aš savo pažadą sau ištesėjau.