Trenere dirbu jau 35-erius metus. Iki tol porą dešimtmečių buvau sportininke, išmėginau ne vieną sporto šaką, bet su tikromis patyčiomis neteko susidurti. Nors kai pagalvoji, tai kas prieš kelis dešimtmečius vadinosi linksmais pokštais ar juokais, dabar daugeliu atveju jau vadinasi mobingu, patyčiomis… Tad dirbdama su vaikais, jaunimu, su studentais – visada akcentuoju, kad linksmi “pokštai” yra linksmi tik tada, kai kompanijoje visi linksmai juokiasi. Jei bent vienas nelaimingas – tai jau patyčios. Šia taisykle vadovaujuosi ir bendraudama su kolegomis 😉