Kaip auganti sportininkė, neprisimenu didelių patyčių atvejų visoje savo sportinėje karjeroje. Tačiau dabar, žengdama trenerės keliu, matau vis dažniau kylančią patyčių problemą tarp jaunų paauglių ir vaikų. 
Mano nuomone, labai didelę atsakomybę šioje vietoje turėtų jausti treneris, kuris tiesiogiai sportininko ugdymo kelyje yra autoritetas. Kiekvienas treneris turėtų nepalikti vietos patyčioms nei treniruočių, nei varžybų procese bei kurti aplinką, kuri skatintų bendruomeniškumą ir tarpusavio palaikymą ugdymo kelyje. Žinau kelis atvejus, kai labai perspektyvūs sportininkai nusprendė nutraukti ėjimą sporto keliu dėl patirtų patyčių ir griežtai nepalaikau patyčių sporte – nei vienas talentas neturėtų būti prarastas dėl kito žmogaus užgaulių žodžių.