Man pačiai vaikystėje neteko susidurti su patyčiomis nei mokykloje, nei sporte, tačiau teko padėti kitiems vaikams, kurie tai patyrė. Man pasisekė, nes turėjau puikius mokytojus ir pačius geriausius trenerius/pedagogus, taip pat šeima suteikė daug pasitikėjimo. Todėl dar būdama moksleive žinojau, kad būsiu trenere ir stengsiuosi būti vienodai teisinga savo auklėtiniams. Trenerio darbas, kaip ir kitų pedagogų yra nelengvas ir labai atsakingas, labai svarbu laiku pastebėti ir užkirsti kelią neigiamiems veiksniams ar patyčioms kolektyve. Dirbant gimnastikos trenere beveik 40 metų teko patirti įvairiausių situacijų, treniruojant vaikus ir suaugusius sportininkus, ir visos jos yra skirtingos. Svarbiausia, kad komandoje būtų geras mikroklimatas, t.y. nuo mažų dienų turi būti skiepijama pagarba, sąžiningumas, darbštumas, draugiškumas vieni kitiems, tuomet patyčių pasitaiko retai, o jeigu tai nutinka, reikia kuo greičiau spręsti susidariusią situaciją, pasitelkiant jeigu reikia ir tėvus bei psichologus.