Autorius: Mykolas Deikus

Apie laimę, žudymą ir mobingą

Įsivaizduokite, kad jūsų pilotuojamas lėktuvas tuoj rėšis į žemę. Į daugiabučių kvartalą su tūkstančiais nekaltų gyventojų. Tuos gyventojus galite išgelbėti, jeigu nukreipsite lėktuvą į nedidelį kaimelį. Žuvusių bus mažiau. Ką pasirinksite?

Atsakymas gali parodyti, kaip jūs pasielgsite ne tokiose dramatiškose situacijose kaip ši. Pavyzdžiui, kaip nuspręsite elgtis su nemielu kolega, jei esate paprastas darbuotojas. Arba, jeigu esate vadovas, atsakymas gali parodyti, kaip spręsite pavaldinių konfliktą ir kokios bus šio sprendimo pasekmės.

Vakcina nuo mobingo

Aprašyta situacija apie krentantį lėktuvą – vienas iš moralinių sprendimo testo pavyzdžių. Pavyzdžiui, atsakydami į šį testą jūs galite nuspręsti, kad, siekiant išgelbėti daugiau gyvybių, kelias galima paaukoti. Jeigu pasirinkote tokį sprendimą, jums artimesnė utilitaristinė etika.

Utilitarizmas remiasi „didžiausios laimės“ principu. Jis reiškia, kad elgiamės teisingai, jeigu mūsų veiksmai maksimaliai padidina bendrą laimę arba gerovę didesniam žmonių skaičiui.

Šiuo principu remiasi dažnas įstatymas, o kai kurie mokslininkai mano, kad utilitarizmas yra seniai ieškota vakcina nuo psichologinio smurto, įskaitant ir mobingą. Pavyzdžiui, neseniai darbuotojų saugos Europoje problematikos tyrimo rezultatus paskelbę Nottingham‘o universiteto mokslininkai mano, kad būtent utilitarizmo įkvėpti vadovai geriausiai pasirūpintų savo pavaldiniais.

Kuo remiasi tokia nuomonė?

Laimės svarstyklės

Paprastai kalbant, utilitaristinę etiką organizacijose propaguojantys mokslininkai tiki vadovų racionalumu.

Mobingas, kaip ilgai trunkantis intensyvus psichologinis smurtas pakenkia ne tik aukai. Dėl mobingo padalinyje ar organizacijoje prastėja psichologinis klimatas, mažėja produktyvumas, prarandamos pajamos, nukenčia organizacijos reputacija. Kitaip tariant, dėl mobingo nelaimingi dauguma darbuotojų ir visa organizacija.

Kadangi vadovai laikomi racionaliais (daugeliu atveju tuo nereikėtų abejoti), jie pasveria, kad be mobingo visi būtų laimingesni. O pasvėrę stengiasi bet kokiomis priemonėmis jo išvengti.

Taigi, ekonominė logika turėtų būti puikus saugiklis. Tačiau ne viskas taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Petro nelaimė

Panagrinėkime kitą pavyzdį – iš realaus gyvenimo. Petras (kaip rašo žurnalistai, pavardė žinoma), pasiskundė viršininkei, kad keli kolegos labai negražiai su juo elgiasi. Apkalbinėja, nuteikinėja klientus, šaiposi ir t. t. Liaudiškai tariant, „užsisėdo“. Iš šio pavyzdžio dar negalima spręsti, ar vyksta mobingas, tačiau žmogus akivaizdžiai kenčia.

Išklausiusi Petro skundą, vadovė nusprendė, kad reikalas – nevertas dėmesio. Pagrindinis argumentas – tai yra vienintelis skundas, kurį ji per pastaruosius kelerius metus yra girdėjusi. Atvirkščiai, ji žinanti, kad kolegos, kuriais skundžiasi Petras, yra labai šaunūs. Jais patenkintas visas padalinys, tad dėl vieno nusiskundimo neverta sukti galvos (atsakymas – nepažodinis, bet esmė tokia).

Taigi, vaizdžiai tariant, vadovė ant svarstyklių padėjo Petro nelaimę ir daugumos laimę. Daugumos laimė nusvėrė.

Žinoma, galima įtarti, kad Petro viršininkė neatpažino psichologinio smurto ar „paprasčiausiai nusiplovė“ rankas, nes nežinojo, kaip spręsti problemą. Tačiau jos išsakyti argumentai labai primena utilitaristinę etiką ir nelabai pagrįsti ekonomine logika.

Sprendimas – be dirbtinio intelekto

Kadangi žmonės galvoje neturi instaliuoto dirbtinio intelekto, priimant moralinius sprendimus veikia ne tik protas, bet ir emocijos. Ir, jeigu esame ne psichopatai, dar veikia empatija ir sąžinė.

Įvairūs tyrimai rodo, kad utilitaristinė etika – gražiai atrodo tik teorijoje. Dauguma žadėtosios laimės gali nesulaukti, nes priimant sprendimus veikia simpatijos (pvz., kolegą skriaudžiantis asmuo yra bičiulis), egoizmas, stresas, grupės spaudimas ir dar daug kitų aplinkybių.

Be to, reikia nepamiršti, kad mobingo atvejams būdinga dar viena ypatybė. Su manipuliatoriumi ar jų grupe susidūrusi auka „piešiama“ pačiomis juodžiausiomis spalvomis. Todėl tiek bendradarbiai, tiek vadovai yra įtikinami, kad jos atsikračius visi taps laimingesni.

Vidinis patarėjas

Apie empatiją ir sąžinę čia užsiminta ne atsitiktinai. Tai yra ypatybės, kurias, nors ir skirtingai išvystytas, turi dauguma žmonių (apie narcizus ir psichopatus – kitą kartą). Net neabejoju, kad ne kiekvienas „lengva ranka“ išspręstų įžangoje paminėtą testo užduotį. Būtent dėl empatijos ir sąžinės balso.

Daugeliui, galbūt, yra mažai girdėtas lotyniškas „synderesis“ terminas. Jis reiškia įgimtą žmogaus gebėjimą atskirti gėrį nuo blogio. Vaizdžiai tariant, tai yra sąžinės „patarėjas“ arba vidinis moralinis kompasas. Jis remiasi vadinamąja auksine taisykle: su kitu elkis taip, kaip norėtum, kad elgtųsi su tavimi.

Praktikoje šis principas reiškia tai, kad spręsdami, ar užstoti kolegų persekiojamą auką, save įsivaizduojame tos aukos vietoje. Tai yra, kiekvieną kartą atsakome į klausimą: jeigu būčiau auka, ar norėčiau, kad mane kas nors užstotų?

Nors synderesis, kurio idėją išplėtojo Tomas Akvinietis, dažniau sutinkama filosofiniuose ir teologiniuose tekstuose, pastaraisiais metais ja itin domisi verslo ir vadybos etiką tyrinėjantys mokslininkai. Tyrimai rodo, kad katalikiška Tomo Akviniečio išplėtota idėja netrukdo ne tik pasaulietinėse Vakarų organizacijose, bet ir musulmoniškoje aplinkoje. Kuo synderesis principas gali būti naudingas mobingo prevencijoje, detaliai nagrinėjama naujame moksliniame straipsnyje „Synderesis vs. Consequentialism and Utilitarianism in Workplace Bullying Prevention“.

Mykolas Deikus
Jaunesnysis mokslo darbuotojas
Katalikų teologijos fakultetas
Vytauto Didžiojo universitetas

Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-MIP-23-34.

Cituoti:
Deikus, M. (2025). Kai žudymas suteikia daugiau laimės, arba Kaip apsaugoti nuo mobingo. Prieiga per internetą: https://www.mobingas.lt/kai-zudymas-suteikia-daugiau-laimes-arba-kaip-apsaugoti-nuo-mobingo/

Parengta remiantis šiuo tyrimu:
Vveinhardt, J., & Deikus, M. (2025). Synderesis vs. Consequentialism and Utilitarianism in Workplace Bullying Prevention. Social Inclusion, 13, Article 8406. https://doi.org/10.17645/si.8406