Naujausias tyrimas atskleidžia šokiruojančius faktus apie psichologinio smurto ir mobingo protrūkius Lietuvos kelių transporto įmonėse. Nors skaičiuojama, kad transporto ir logistikos sektorius praėjusiais metais generavo beveik 19 milijardų eurų pajamų, ekonominiai rodikliai neatspindi kainos, kurią savo sveikata sumoka darbuotojai. Viena iš priežasčių, kodėl dalis darbuotojų nuolat naršo naujus darbo skelbimus, yra ir dėl „varnelės“ įmonėse vykdoma psichologinio smurto prevencija.
Tyrimo rezultatai rodo, kad beveik pusė apklausos dalyvių buvo nukentėję nuo vadovų ir bendradarbių įžeidimų bei patyčių, o penktadalis patyrė ilgai ir sistemingai trunkantį psichologinį smurtą – mobingą. Apie 13 procentų apklausos dalyvių dėl priekabiavimo kaltino vadovą, o dar 7 procentai – su vadovu susivienijusius kolegas.
Atsakinėdami į atvirus klausimus, respondentai skundėsi didžiuliu darbo krūviu, įžeidinėjimais, diskriminacija dėl amžiaus ir lyties, seksualiniu priekabiavimu, pagarbos ir savo tiesioginių vadovų paramos stoka.
„Jeigu padarei klaidą, apšauks ir išvadins „babuinais“, atsilikusiais žmonėmis. Prieš einant valgyti rodo svarstykles ir replikuoja: kas mažiausiai sversit, galėsit eit valgyt, o kas daugiau, tas jau kaip ir ant dietos turėtumėm sėdėt“, – skaudžia patirtimi dalijosi vienas iš darbuotojų. Kiti guodėsi, kad tiek vakarais, tiek savaitgaliais išgyvena nuolatinį nerimą dėl to, kas jų laukia kitą dieną darbe. Tad ne atsitiktinai vidutiniškai trys iš dešimties respondentų progai pasitaikius rengėsi išeiti iš darbo.
Pagrindinės priežastys, kurios respondentus skatino išeiti iš darbo, buvo vadovų piktnaudžiavimas skiriant darbines užduotis, prasta savijauta, patiriama materialinio pobūdžio žala ir nesaugumas dėl formaliai atliekamos psichologinio smurto prevencijos. Psichologinio smurto, įskaitant ir mobingą, prevencija dažnai apsiriboja tik paskaitomis.
Iš viso tyrimo metu apklausta 440 kelių transporto įmonių darbuotojų (paklaida – 5 proc.).
Tyrimą atliko Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto magistrantė Simona Domarkaitė (vadovė prof. dr. Jolita Vveinhardt).
Projekto finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT), sutarties Nr. S-ST-23-220.