Vveinhardt, J., Fominienė, V. B. (2021). Patyčių sporte fenomenas. Monografija. Kaunas: Lietuvos sporto universitetas. ISBN 978-609-8200-44-7
Autorių žodis
Nuo 19-ojo šimtmečio sportas Europos visuomenėje asocijuojasi su pergalėmis, sveiku gyvenimo būdu, sėkme ir galimybėmis būti aktyviu visuomenės nariu arba net patekti į visuomenės elitą. Šiame kontekste saugus sportas dažnai suprantamas kaip veikla, kurioje minimizuota fizinių traumų tikimybė, o psichologinės traumos, kurias sukelia fizinis ir emocinis smurtas, neretai palieka šešėlyje. Šios – šešėlinės – sporto pusės neregi įspūdingų, stiprias emocijas keliančių vaizdų ieškančios sirgalių akys. Didžiules pajamas generuojančioje sporto industrijoje, sportininkas, neretai, traktuojamas kaip naudingas resursas, o toks asmenį sudaiktinantis požiūris, A. Szathmári (2017) nuomone, sportininką prilygina „pinigų darymo instrumentui“. Greta to vis dar gajūs įsitikinimai, kurie dėl sportininko „kovingumo“ ugdymo arba „psichologinio užgrūdinimo“ leidžia toleruoti fizinį ir emocinį smurtą tarpasmeniniuose santykiuose. Visa tai sukuria pavojingą mišinį, kuris generuoja atviras ir užslėptas patyčias ir tampa rimtu išbandymu sportininkams. Deja, reikia pripažinti, kad ši tamsioji sporto zona ir jos keliami pavojai Lietuvoje vis dar nepakankamai įvertinami ir nagrinėjami.
Ši monografija yra vienas pirmųjų bandymų praskleisti uždangą į Lietuvos sportinio gyvenimo užkulisius, įvardijant patyčių atsiradimo priežastis, pasekmes ir problemos sprendimo galimybes. Pirmoje dalyje skaitytojas supažindinamas su patyčių reiškiniu, jo sampratos interpretacijomis, vedamos sąsajos su antisocialiniu ir agresyviu elgesiu, aptariamos patyčių formos. Norint geriau suprasti patyčių sporte reiškinį, būtina įvertinti patyčių dalyvių vaidmenis, aukos ir baugintojo bruožus ir įvertinti kontekstą. Todėl pirmiausia pristatomas sporto kontekstas, t. y. nuo jo atsiradimo, kai egzistavo „žaidimas“ iki šiuolaikinio sporto sampratos. Po to aptariamos sporto sistemos sritys, pateikiami įvairūs sportinės veiklos skirstymai, dėmesį atkreipiant į organizuotą sportą ir akcentuojant sporto šakų klasifikavimo sistemas, atskiras sporto šakų grupes (komandines, individualias bei dvikovės), kurios kituose monografijos skyriuose taps esminėmis, analizuojant dalyvaujančių aukšto meistriškumo sporto lauke sportininkų ir jų trenerių patirtis. Diskutuojama patyčių sporte apibrėžties problema, analizuojamos patyčių formos ir veiksmai. Galiausiai, apžvelgiami pasaulyje atliktų empirinių tyrimų rezultatai, pristatomas fizinis, socialinis, psichologinis ir socioekonominis patyčių reiškinio poveikis ir pristatoma pasaulyje naudojamų patyčių valdymo programų, kampanijų, platformų ir kitų antipatyčių priemonių apžvalga.
Antroje dalyje apžvelgiami patyčių diagnostikos instrumentai, naudojami skirtinguose kontekstuose bei pritaikyti skirtingoms socialinėms asmenų grupėms. Pagrindžiamas konkrečių instrumentų arba jų skalių pasirinkimas, atliepiantis šio mokslinio tyrimo tikslą ir konkrečius uždavinius. Detalizuojama tyrime naudojamo instrumento, skirto identifikuoti patyčių paplitimą Lietuvos organizuotame sporte, struktūra, aprašant adaptavimo procedūras ir pateikiant psichometrines charakteristikas, įrodančias aukštą patikimumą.
Trečioje dalyje pristatomi kiekybinių (N=382 ir N=1440) ir kokybinių (N=8 ir N=7) tyrimų rezultatai. Žvalgomajame tyrime, kurio tikslas buvo atlikti diagnostinio instrumento patikrą, dalyvavo 382 sportininkai. Pagrindiniame tyrime apklausta 1440 sportininkų, kurie treniruojasi sporto pratybose ir dalyvauja varžybose. Pastarosios apklausos metu surinkti duomenys buvo grupuojami į komandinių, individualių ir dvikovės sporto šakų grupes, pagal tai pristatant tyrimo rezultatus, kurie parodė patyčių paplitimo mastą skirtingose grupėse, informavimo apie patyčių sistemos nebuvimą, skundų pateikimo procedūrų stygių. Tyrimo rezultatai atskleidė ir negatyvųjį trenerio, kaip sporto specialisto ir ugdytojo vaidmenį, kuris bene labiausiai pasireiškia destruktyvaus sportininkų elgesio ignoravimu. Be to, šioje dalyje pristatomi tyrimų rezultatai, atskleidžiantys patyčių veiksmų sporte intensyvumą skirtingos lyties ir skirtingų amžiaus grupių atžvilgiu. Identifikuojamos ankstesnės patyčių patirtys, analizuojamas pačių sportininkų požiūris į patyčių valdymą jų komandose arba grupėse.
Kokybiniame tyrime dalyvavo aštuoni treneriai, atstovaujantys komandines, individualias ir dvikovės sporto šakų grupes. Interviu su treneriais metu buvo siekiama: atskleisti patyčių sporte, kaip grėsmės socialiniam tvarumui individualiu lygiu, savitumą, atsiradimą ir vystymąsi sąlygojančius veiksnius; atskleisti sporto organizacijos vidinės aplinkos determinantes, galinčias paskatinti patyčių organizuotame sporte raišką.
Kitame kokybiniame tyrime dalyvavo septyni organizuoto sporto pratybose dalyvaujantys sportininkai, atstovaujantys individualias, dvikovės ir komandines sporto šakas ir priklausantys jaunų suaugusių asmenų amžiaus kategorijai. Apklausa buvo vykdoma naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą. Interviu su sportininkais atskleidė patyčių savitumą sportininkų tarpusavio santykiuose, detalizuojant atsiradimo priežastis, veiksmų pobūdį ir pasekmes.
Ketvirtoje dalyje lyginami Lietuvoje, Airijoje, Kanadoje ir JAV naudojami patyčių prevencijos modeliai pagal autorių išskirtus kriterijus: patyčių suvokimas, įvykį vertinantys subjektai, taikymo erdvė, pranešimo forma, pranešimo procedūra, nagrinėjimo procedūra ir saugumas, grįžtamasis ryšys, negatyvaus elgesio pasekmės, švietimas ir informavimas, bendruomenių įtrauktumas. Šioje dalyje išskiriami svarbiausi prevencijos principai, pristatant juos trimis lygmenimis.
Šioje monografijoje pristatoma dalis mokslinio tyrimo, kuris buvo finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis pagal priemonės Nr. 09.3.3-LMT-K-712 veiklą „Mokslininkų kvalifikacijos tobulinimas vykdant aukšto lygio MTEP projektus“, rezultatų. Tai tik vienas projekto „Patyčios ir priekabės sporte: fenomeno analizė“ Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0190 įgyvendintų uždavinių.
Monografija skirta sportininkams, treneriams, sporto organizacijų vadovams, taip pat fizinio ugdymo pedagogams ir kitiems fizinio aktyvumo specialistams, kuriems tenka susidurti su patyčių sporte fenomenu.
Autorės dėkoja visiems, prisidėjusiems prie šios monografijos rengimo savo technine pagalba, taip pat tam tikruose projekto etapuose dalyvavusiems kolegoms, mokslinėms bendradarbėms dr. Laimai Jesevičiūtei-Ufartienei ir dr. Reginai Andriukaitienei.
Prof. dr. Jolita Vveinhardt,
Prof. dr. Vilija Bitė Fominienė