Kas gali būti bendro tarp sportinės kovos ir Sicilijos mafijos, kurią išgarsino Frensio Fordo Kopolos filmas „Krikštatėvis“? Klausimas nėra visiškai retorinis, kadangi Lietuvoje sporto kontekste atlikti tyrimai rodo užslėptus nešvarius procesus, kurie vyksta įvairiose sporto šakose. Pergalių troškimas – pernelyg stiprus, kad sportininkai atsisakytų užkulisinių kovos metodų, o tradicijos – tokios įsišaknijusios, kad joms pasiduoda ir sporto treneriai, nuolaidžiaujantys perspektyviems žaidėjams ar skatinantys pažeidinėti garbingos kovos taisykles.
Interviu su komandinių, individualių ir dvikovės sporto šakų treneriais išryškino „simptomus“ ligos, kuria dažnai serga tiek sportininkai, tiek treneriai. Ši liga įvardijama kaip bulingas (bullying – liet. patyčios), kurio požymiai slepiasi po nekaltais laikomais žodeliais: „pajuokavimas“, „išdykavimas“, „kietas žaidėjas“, „kovingumas“, „torpeda“, arba „psichologiškai silpnas“, „skundikas“ ir t. t. O patyčių nutylėjimas – gero tono ženklas.
Devizu tapęs posakis „laimi stipriausias“ persikelia ir už rungtynių arenos – į treniruočių aplinką ir sportininkų rūbines. Juo vadovaudamiesi treneriai ugdo „psichologiškai stiprius“ sportininkus, tačiau favoritai netrunka atsigręžti prieš saviškius – neatlaikiusieji nesąžiningos konkurencijos, priverčiami palikti komandą arba pasitraukti iš sporto. Išgyvenusieji „vyriškumo mokyklos“ tradiciją tęsia treniruodami jaunimą. Drauge tyrimas parodė, kad dalis trenerių arba nepastebi pavojingų ženklų, arba stokoja žinių, kaip spręsti problemą, todėl nusišalina. Su šio tyrimo rezultatais išsamiau galima susipažinti: https://www.mdpi.com/2071-1050/11/9/2474
Projektas bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-01-0190) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Vveinhardt, J., Fominiene, V. B., Andriukaitiene, R. (2019). “Omerta” in Organized Sport: Bullying and Harassment as Determinants of Threats of Social Sustainability at the Individual Level. Sustainability. Special Issue CSR and Business Ethics for Sustainable Development, 11(9), 2474; https://doi.org/10.3390/su11092474