Mano nuomone patyčios sporte yra netoleruotinas dalykas ir jų turėtų nebūti. Sportininkai turėtų palaikyti vieni kitus, stipresnieji turėtų palaikyti ir padėti silpnesniesiems, o pastarieji dėti visas pastangas, jog pasiektų kiek įmanoma geresnių rezultatų, pasinaudojant stipresniųjų pagalba ir patarimais. Sporte ir taip stengiamės kovoti su savimi pačiu, norėdami tapti geresniais nei buvome vakar, o ši kova yra pati sunkiausia, todėl aplinkiniai turėtų padėti įveikti šią kovą, o ne priešingai – tyčiotis ir smukdyti žemyn. Manau, jog patyčios sporte dažniausiai priklauso nuo sporto šakos ir konkurencijos lygio bei kaip į visą tai reaguoja esantis treneris, jei jis drausmins sportininkus ir rodys gerą pavyzdį, paaiškins kodėl to daryti nederėtų – patyčių toje aplinkoje ir nebus. Patyčias sporte fiksuočiau kaip rimtą problemą, kuri gali iššaukti vėlesnių stiprių psichologinių problemų. Konkurencija visada buvo ir bus, tai juk sportas, tačiau galime apsieti ir be patyčių jame. Mano aplinkoje patyčių nebūna daug, o jei jos pradeda formuotis, svarbu iš anksto joms užkirsti kelią. Kai kuriais atvejais sportininkai užriečią nosį ir pamiršta, jog visi pradėjome ten pat, visi turime sunkių momentų ir VISI privalome palaikyti vienas kitą jų metu, tam, kad galėtume tobulėti ir pasiekti aukštumų.