Patyčios sporte yra gana didelė, tačiau ne visada matoma problema. Kaip ir kiekvienoje gyvenimo situacijoje, taip ir sporte, neišvengiame konfliktų, apkalbų ar blogų komentarų. Nors ne visada, žodžius, kuriuos pasako žmonėms vieni kitiems turi neigiamą reikšmę, tačiau esame kiekvienas individualus ir skirtingai suprantame bei priimame. Pati esu patyrusi patyčių kaip sportininkė, patiriu ir kaip trenerė, galbūt tik kitaip su jomis susitvarkau. Kaip sportininkė patirdavau patyčias iš kitų sportininkų bei trenerių dažniausiai dėl pilnesnio sudėjimo, karjeros pabaigoje sulaukdavau replikų, kad jau laikas pasitraukti ir užleisti vietą jaunesniems, nors pačiai dar buvo vos 18 metų. Sulaukdavau komentarų, kad norint geriau plaukti, turėčiau numesti svorio. Šita mintis man taip įsirėžė į atmintį, jog atrodydavo, kad numetus šiek tiek svorio gyvenimas galėtų pasikeisti kardinaliai ne tik sporte, bet ir kasdienybėje. Tačiau realybė tokia, kad galvodama vien tik apie tai, aukodavau poilsį ir mitybą, kuri virsdavo dietomis bei gyvenimo džiaugsmą. Na Kaip trenerė girdžiu rečiau kitų komentarus, manau dėlto, kad nenoriu jų girdėti, tačiau vis tiek susiduri su pastabomis, kaip atlikti savo darbą iš žmonių, kurie nėra šios srities specialistai, iš trenerių, kada yra komentuojamas tavo atliekamas darbas ypatingai už tavo nugaros. Tačiau pasitikėjimas savo jėgomis ir žinojimas, ko esi vertas, neleidžia blogoms mintims manęs užvaldyti.

Patyčios sporte gali būti dar skaudesnės, negu įprastame gyvenime. Dažnai sportininkai gyvena tokiu įtemptu ritmu, jog visą savo veiklą pradeda planuoti nuo sporto: sportas, poilsis, mityba. Norint pasiekti aukštų rezultatų svarbu ne tik fizinė, bet ir psichologinė būsena. Sportininkas, kuris patiria tam tikrus išgyvenimus kasdienybėje, sunkiau koncentruojasi, poilsis tampa nevisaverčiu, dažniau jaučiasi pavargęs, to pasekoje prastėja sportiniai rezultatai. Vis dėlto daugumai sportininkų sportas yra svarbiausias gyvenimo tikslas, kiekvienas nori tapti čempionu, todėl psichologinis smurtas ,,patyčios” tampa viena iš didžiausių priežasčių, kodėl tiek daug gerų sportininkų meta sportinį kelią nepasiekia savo aukščiausio rezultatų piko.

Dabar būdama trenerė labai stengiuosi komunikuoti vaikams ne tik apie sportines, bet ir gyvenimiškas vertybes. Bandau paaiškinti, kokie mes visi esame unikalūs ir skirtingi žmonės, savotiškai nuostabūs su savais trūkumais. Kaip reikėtų nereaguoti į komentarus žmonių, kurie nėra mums patys artimiausi, kaip turėtume elgtis patyčių atveju. Mokinu vaikus auksinės taisyklės, jog visada reikėtų elgtis su kitu taip, kaip norėtum, kad su tavim elgtųsi. Visi darome klaidų, žvelgiame į gyvenimą per skirtingą prizmę, kas vieną gali įskaudinti, kitam tai gali būti pastūmėjimas į priekį.