Futbole esu jau 15 metų – žaidžiu nacionalinėje moterų rinktinėje, dirbu Lietuvos futbolo federacijoje ir treniruoju moteris. Per tokį laikotarpį praleistą komandiniame sporte įvairiose rolėse teko matyti įvairių situacijų, susijusių su patyčiomis. Dažniausiai tai savo, kaip lyderio pozicijos statymas prieš kitus, neigiamų emocijų iškrova ant silpnesnio nario, kuris tam pasipriešinti neturi pakankamai galios. Toks psichologinis smurtas demotyvuoja patyčias kenčiantį sportininką, verčia jį jaustis atstumtu, nepriklausančiu komandai, nereikalingu. Komanda, siekianti rezultatų, privalo būti kaip kumštis, kiekvienas jos narys turi jaustis visaverčiu ir reikalingu bendram tikslui pasiekti. Empatija, tolerancija ir tarpusavio supratimas yra esminiai rodikliai, galintys padėti mums tapti geresniais vieni kitiems.