Patyčios yra labai plati sąvoka. Kaip ir pasekmės išplaukiančios iš jų. Sporte treneris turi kvėpuoti šiuo aspektu ir kuo anksčiau užbėgti patyčioms už akių. Tai gali būti ir vieno asmens atžvilgiu nukreiptos patyčios, ir asmenų grupės (vieno miesto, vienos tautybės ir t.t.). Ir visiškai jauname, ir labai brandžiame amžiuje. Gali būti spontaniškos, gali būti ir gerai suplanuotos. Patyčios ankstyvajame amžiuje gali būti ir sporto metimo (tiesiogine prame) pasekmė. Neužkirtus patyčių laiku, galime prarasti ir perspektyvų sportininką, nes jauname amžiuje charakteriai yra ypač pažeidžiami. Retais atvejais galime prarasti ne tik sportininką, bet ir žmogų. Tiesiog jį sugniuždyti. Treneriai taip pat gali tapti savotiškų patyčių objektu. Nepatenkinti trenerio elgesiu, sportininkas ar sportininkų grupė, gali pradėti veikti įvairiausiomis formomis prieš trenerį, norint jį sukompromituoti ir/ar pakenkti. Juk „pralaimi treneris”. Matant tokias užuominas, treneris turi analizuoti ir savo darbą bei daryti atitinkamas išvadas. Bet jei treneris didelis autoritetas, patyčių galimybės yra minimalios. Todėl ugdykime pavyzdį savyje, rodykime jį savo auklėtiniams ir patyčios sumažės savaime.