Dirbu trenere 9 metus. Su vaikais dirbti pradėjau būdama 15 metų (kaip trenerio asistentė), o nuo 18 metų turiu savo karatė ugdytinių grupes. Treniruoju įvairaus amžiaus vaikus, paauglius, aukšto meistriškumo sportininkus. Su patyčiomis teko susidurti ne kartą – treniruotėse, mokykloje, stovyklose ir pan. Kaip trenerė visada stengiuosi kontroliuoti tokias situacijas, visų pirma reikia kalbėtis su vaikais, vėliau su tėvais, mokytojais, o kartais ir mokyklų specialistais. Patyčių tema yra aktuali visiems, tik stabdydami jas galime padėti vaikams užaugti geriems ir sąžiningiems. Karatė sporto etiketas moko vaikus gerbti vieniems kitus, padėti silpnesniems. Remiantis karatė etiketu treneris turi teisę netgi pašalinti iš treniruočių ugdytinius, kurie naudoja fizinį ar kitokį smurtą prieš kitus . Aišku visos šios pamokos vaikams dažniausiai nebūna suprantamos iš karto, bet su metais jie supranta kas yra teisinga, kaip būti empatiškais ir padėti kitiems. Visų trenerių tikslas turėtų būti ne tik rezultatai, bet ir gera bei saugi atmosfera treniruočių metu.