Kalanetikos metodo treniruotes vedu 7 metus. Nuo pat pirmos darbo dienos siekiau, kad drauge sportuojantys žmonės jaustų tarpusavio ryšį, pagarbą vienas kitam – tai būtina, esminė treniruočių sudedamoji dalis. Manau, kad darbo sėkmė tiesiogiai priklauso ne tik nuo trenerio profesionalumo, bet ir nuo kuriamos pozityvios atmosferos. Kartais sportuoti atėjęs žmogus jaučia diskomfortą, drovisi, bijo, kad iš jo bus pasišaipyta. Jam reikia padrąsinimo ir palaikymo, ypatingai grupinėse treniruotėse, kai jį stebi ne tik treneris, bet ir kiti. Mano treniruotėse nėra varžymosi dėl gražesnės aprangos ar kuo sudėtingiau atliekamų judesių. Skatinu stebėti savo, o ne kitų pasiekimus ir augimą.

Visur – ir treniruotėse, ir gyvenime, – esu  prieš patyčias.