Psichologinis teroras darbe

Ir vėl pirmadienis… Iš pat ryto skauda galvą, norisi aprėkti vaikus, nervina kiekvienas vyro žodis. O savaitgalis buvo puikus. Tai kas gi nutiko? Moteris neslepia – vien nuo minties, kad laikas į darbą, krečia šiurpas. Psichologė, Vytauto Didžiojo universiteto docentė Jolita Vveinhardt sako, kad gabius žmones dažnai žlugdo darbe patiriamas psichologinis teroras (mobingas).

„Mane išėdė iš darbo. Firmoje mane laiko nemokša“, –  tokius nusiskundimus tenka išgirsti iš gabių ir darbščių žmonių. Kodėl taip nutinka?

Kolegos ne itin mėgsta ryškesnius už save, gabumais išsiskiriančius žmones. Turėjote pastebėti, kaip žmonės sako, esą nesutampa biolaukai. Tačiau nesutarimų priežastys gali būti sunkiai pastebimos.

Buvo atvejis, kai kolega „ėdė“ į vaikus tinkantį bendradarbį, nors iš pirmo žvilgsnio tam nebuvo jokių aiškių priežasčių – žmonės dirbo visiškai skirtingą darbą ir tik kartkartėmis turėjo spręsti bendrus reikalus. Įsikalbėjus paaiškėjo, kad vyresnis kolega jaunesniojo temperamentą priėmė kaip pasipūtimą. Paprasčiausiai buvo pažadintas giliai slypėjęs nevisavertiškumo kompleksas, nepasitikėjimas, stereotipai, prietarai – stiprus ir žiaurus veiksnys.

Jau nekalbu, jeigu kolegos sužinos, kad lankotės Psichikos sveikatos centre, ar, neduok Dieve, esate romų tautybės. Elgsena formuojama dar vaikystėje, mokykloje. Tas, kuris spjaudė į turguje pirktais drabužiais vilkintį bendramokslį, neduodantį nusirašyti „moksliuką“, didelė tikimybė, kad ateityje panašiai elgsis su bendradarbiais.

Tokie užpuldinėjimai Vakaruose vadinami hienų gauja, pas mus anksčiau – „dedovščina“. Šiandien psichologinį smurtą, patiriamą darbe, vadiname mobingu. Tai baisus dalykas tiems, kurie nuo jo kenčia. Žmogus jaučia, kad su juo elgiamasi neteisingai, bet nieko negali padaryti. 

Straipsnis „Psichologinis teroras darbe“ publikuotas žurnale „Būrėja“. 2011 m. Sausis, Nr. 1(99). Cituojant, reikalaujama nuoroda į šaltinį.

Autorė

Parašyti komentarą