Daugiau atsakymų

TYRIMAI

2016
2015
2014
2010
2009

Įmonių socialinė atsakomybė: subalansuota klientui, bet ne darbuotojui

Socialinę atsakomybę įmonės demonstruoja sodindamos medelius, taupydamos energiją, remdamos nevyriausybines organizacijas ir pan. Tačiau investuojant į įvaizdį, šešėlyje lieka darbuotojų gerovė – sauga nuo psichosocialinių stresorių, iš kurių žalingiausias yra mobingas. Tai rodo Lietuvoje dvejus metus vykdytas tyrimas, kurio metu apklausta daugiau kaip pusantro tūkstančio darbuotojų iš organizacijų, deklaravusių ir nedeklaravusių įmonių socialinę atsakomybę.

Orientuojasi į vartotojus…

Dar prieš aštuoniolika metų kelis šimtus bendrovių vienijanti Pasaulio darnaus vystymosi taryba, apibrėždama įmonių socialinę atsakomybę, įvardijo verslo įsipareigojimą elgtis etiškai ir prisidėti prie ekonominio vystymosi gerinant darbo jėgos, šeimos narių, vietos bendruomenės bei visuomenės gyvenimo kokybę. Lietuvoje veikia arti šimto įmonių, kurios yra deklaravusios įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA).

Tyrimas parodė, kad socialiai atsakingos įmonės daugiausiai dėmesio skiria aplinkosaugai ir viešajai komunikacijai. Tačiau požiūris paslaugas ir jų kokybę, vartotojų informuotumą, darbuotojų atsakomybė prieš vartotojus, santykis su klientais ir požiūris į aplinkosaugą beveik nesiskiria nuo asmenų, dirbančių įmonėse, kurios nėra deklaravusios įmonių socialinės atsakomybės.

…ir kokybę

Vis dėlto vartotojų informavimo apie paslaugas ir produkciją saugumo ir sveikatos atžvilgiais pastebimi žymiai didesni skirtumai, lyginant ĮSA deklaravusias ir to nesiekiančias daryti įmones, kurios minėtiems aspektams skiria mažiau dėmesio. Pavyzdžiui, svarbiu rodikliu galima laikyti tai, kaip darbuotojai patys linkę naudotis savo įmonės teikiamomis paslaugomis ir vartoti gaminamus produktus.

Ženklų pasitikėjimą paslaugų ir produkcijos kokybe išreiškė ĮSA deklaravusių ir siekiančių socialinės atsakomybės organizacijų atstovai (atitinkamai 78,2 proc. ir 81,2 proc.), ir tik 61,4 proc. nesiekiančių tapti socialiai atsakingomis organizacijų darbuotojai linkę vartoti pačių gaminamus produktus ir teikiamas paslaugas.

Daugiau streso ir įtampos

Viena vertus tyrimo rezultatai atkreipia dėmesį į tai, kad socialiai atsakingų įmonių darbuotojai lojalesni savo darbdaviui, mažiau linkusių keisti darbovietę, kita vertus, didinant reikalavimus labiau kenčiama nuo streso, psichologinės įtampos. Stresą didina ir rutininis darbas bei įtempti darbuotojų tarpusavio santykiai.

Moksliniai tyrimai pabrėžia, kad įvairių pokyčių metu, didinant reikalavimus, skatinant vidinę konkurenciją stiprėja ir neapibrėžtumo išgyvenimas, o darbuotojai, siekdami „išsaugoti statusą“ kitų sąskaita, ima elgtis deviatyviai. Tai yra, elgesys gali neprieštarauti oficialioms įmonės taisyklėms, įstatymams, tačiau moralės požiūriu – netoleruotinas.

Jeigu viešos patyčios nesunkiai pastebimos ir gali sulaukti sankcijų, tai mobingas dar įtraukia ir elgseną, kuri sunkiai „apčiuopiama“, tačiau daro stiprų psichologinį poveikį aukai. Pavyzdžiui, sąmoningai nutylint darbuotojo pasiekimus, išskirtinai kritikuojant ar izoliuojant auką – apsimestinai „nematant ir negirdint“, ignoruojant, pabrėžtinai nebendraujant ir pan.

Negatyvaus elgesio bruožai

Tad kokie yra ryškiausi negatyvaus elgesio Lietuvos įmonėse bruožai?

Izoliavimas – vienas iš negatyvaus bendradarbių elgesio aspektų, kuris labiausiai išryškėja ĮSA deklaruojančiose organizacijose. Siekiančių tapti socialiai atsakingomis įmonių grupėje išsiskiria elgsena, susijusi su pertraukinėjimu kalbant ir tam tikra agresija žodinio bendravimo procesuose, taip pat patyčios naudojant neverbalines išraiškos priemones.

Be to, kad darbuotojai pasigenda socialinių ryšių su bendradarbiais, išryškėja ir sąmoningi kolegų veiksmai siekiant apriboti jų kontaktus, sumažinti prieigos prie aktualios informacijos galimybes. Tai yra, būdingi nesąžiningos konkurencijos bruožai, kenkiantys ne tik darbuotojams, bet ir pačioms įmonėms. Tam pasitelkiami gandai, apkalbos ar neteisingas atlikto darbo vertinimas.

Iš bendro konteksto išsiskiria įmonės, kurios deklaruoja ĮSA siekius. Šioms organizacijoms būdinga tokia elgsena, kai darbas nėra tinkamai įvertinamas (16,4 proc.), nutylimi pasiekti rezultatai (15,8 proc.), darbo rezultatus „pasisavina“ kitas asmuo (12,8 proc.). Panaši situacija ir ĮSA deklaravusiose organizacijose. Be to, darbuotojai nurodė, kad koncentruojamasi tik į klaidų akcentavimą (12,7 proc.), į darbą įdėtos pastangos lieka neįvertintos (10,7 proc.) arba darbas vertinamas neteisingai (10,2 proc.).

Balansas – ne darbuotojų naudai

Dar prieš du dešimtmečius vokiečių darbo ir organizacinės psichologijos profesorius D. Zapf‘as mobingą įvardijo kaip ekstremalų psichosocialinį stresorių. Ir nors Lietuvoje vis daugiau kalbama apie darbuotojų psichosocialinę saugą, pastarojo tyrimo rezultatai rodo, kad šioje srityje ĮSA deklaruojančios įmonės neišsiskiria iš bendro konteksto.

Mobingas ir patyčios – ir individuali darbuotojo, ir organizacijos problema. Įvairiose pasaulio šalyse atlikti tyrimai konstatuoja, kad darbuotojų tarpusavio santykiai paaštrėja tose organizacijose, kuriose išryškėja vadovavimo, darbo organizavimo ir požiūrio į darbuotojų tarpusavio santykius klaidos. Šiuo atveju svarbu, kaip organizacija vertina darbuotojus ir pasirengusi su jais bendradarbiauti ir prisiimti papildomus, darbuotojų gerovę garantuojančius įsipareigojimus.

Nors teisinė atsakomybė yra viena iš sudėtinių ĮSA dalių, tik 67,8 proc. respondentų, dirbančių ĮSA deklaravusiose Lietuvos organizacijose, patvirtino, kad darbuotojų teises ginančių teisės aktų reikalavimų yra realiai laikomasi. Be to, tik apie 56 proc. respondentų patvirtino, kad visi darbuotojai turi lygias teises, o darbuotojai turi galimybę teikti apeliacijas vadovybės sprendimams ir įrodyti savo poziciją.

Atitinkamai tik 51,7 proc. ir 48,9 proc. respondentų patvirtino, kad profsąjunga laikoma lygiaverčiu partneriu, o darbovietė garantuoja teisingą atlygį už darbą. Be to, kad pasigendama kolektyvinių susitarimų, kuriuose darbdavys prisiimtų papildomus įsipareigojimus, apie 40 proc. respondentų apskritai nesijaučia, kad darbuotojas laikomas didžiausiu organizacijos turtu ir sėkmės veiksniu.

Taigi, nors pagrindiniai ĮSA principai reikalauja derinti visų suinteresuotųjų asmenų interesus, Lietuvoje svarstyklės krypsta ne darbuotojų, o klientų ir ekonominės įmonių savininkų naudos pusėn.

Kas šeštas socialinis pedagogas kenčia nuo kolegų patyčių

Problemų turinčiais vaikais besirūpinantys socialiniai pedagogai patys dažnai nesulaukia pagalbos. Tai paaiškėjo apklausus daugiau kaip pusę tūkstančio šalies socialinių pedagogų.

Daugiau kaip 12 procentų dalyvavusiųjų apklausoje teigė patyrę bendradarbių ir vadovų patyčias, o beveik 5 procentai – ir mobingą.

Mobingu laikomas sistemingas terorizavimas, trunkantis ne mažiau kaip pusę metų ir ypač žalojantis psichologinę bei fizinę sveikatą. Dažnai neišlaikę nuolatinio spaudimo, sugniuždyti žmonės yra priversti išeiti iš darbo arba atleidžiami po to, kai būna neteisingai apkaltinami. 

Nors socialinio pedagogo tikslas – padėti įvairių problemų turintiems vaikams, dažnai tampantiems bendramokslių patyčių aukomis, patys pedagogai ne visuomet sulaukia pagalbos. Tik 7,6 procentams nukentėjusiųjų pagelbėjo įstaigos vadovas, ir vos vienam kitam – profesinė sąjunga arba teisininkas.

Mobingas – organizuotas, grupinis puolimas. Net 46,2 procento mobingo aukomis tapusių socialinių pedagogų teigė, kad juos bendradarbiai terorizavo drauge su vadovais. Patyčių atveju 46,3 procento aukų nukentėjo nuo tiesioginių vadovų elgesio.

Dažniausiai apie aukas buvo skleidžiama negatyvi, neteisinga informacija, kenkiama jų asmeninei ir profesinei reputacijai, skiriamos užduotys, kuriomis siekiama sukelti abejonių aukos kompetencija. Aukos užgauliojamos arba izoliuojamos nuo bendradarbių.

Tyrimą atliko Vytauto Didžiojo Universiteto docentė dr. Jolita Vveinhardt, bendradarbiaujant su Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos direktore Saule Šerėniene. Iš viso apklausta 540 socialinių pedagogų, dirbančių įvairiose šalies mokyklose.

Nesveiki santykiai – ne išimtis ir socialiai atsakingose įmonėse

Net ir įmonių socialinę atsakomybę (ĮSA) įgyvendinančiose organizacijose ne visuomet skiriamas pakankamas dėmesys darbuotojų tarpusavio santykiams. Tai rodo Lietuvos įmonėse atlikto žvalgomojo tyrimo rezultatai.

Nors apie du trečdalius dalyvavusiųjų apklausoje iš esmės patenkinti fizinėmis darbo sąlygomis, tačiau dažnas skundžiasi nesveikais tarpusavio santykiais. Pavyzdžiui, daugiau kaip trečdalis respondentų dėl pašlijusių santykių jautė didžiulį nuovargį, ketvirtadalis – stiprų stresą. Kas dešimtas darbuotojas jautėsi psichologiškai gniuždomas ir buvo priverstas kreiptis į medikus.

Sveika ir saugi aplinka, darbuotojų psichosocialinė gerovė yra svarbūs ĮSA tikslai, tačiau rezultatai rodo, kad nesveikų darbuotojų tarpusavio santykių prevencijai skiriamas per mažas dėmesys. Viena vertus, dar nepakankamai suvokiama sveiko ir saugaus psichologinio klimato reikšmė, kita vertus, organizacijos orientuojasi į rinkodarinį ĮSA aspektą ir santykius su išoriniais suinteresuotaisiais subjektais – klientais, valdžios institucijomis ir kt.

Pirmajame ir antrajame žvalgomojo tyrimo etapuose apklausti 453 respondentai, dirbantys tiek socialiai atsakingose įmonėse, tiek siekiančiose tokiomis tapti, tiek neturinčiose tokių tikslų. 

Konkurencija ir mobingas krepšinyje: kada nugali stipriausias?

Krepšinis – komandinė sporto šaka, tačiau tai negarantuoja, kad kartu siekiant aukštų rezultatų komandoje išvengiama patyčių ir ekstremalios jų formos – mobingo. Daugiau kaip ketvirtadalis (27,3 proc.) šalies sportininkų, žaidžiančių vienoje lyderiaujančių krepšinio lygų, yra patyrę mobingą.

Tyrimo, kurį atliko Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos sporto universiteto ir Teksaso universiteto (JAV) mokslininkai, metu buvo apklausti 666 jauniai.

Tyrėjai atkreipė dėmesį į tai, kad patyčios ir mobingas aktualus tokiame jaunių komandiniame žaidime kaip krepšinis, kai konkurencija tampa nesąžininga.

Konkurencija padeda komandoms pasiekti geresnių rezultatų. Tačiau konkurencija tampa patyčių ir mobingo priežastimi. Tai trukdo jauniesiems krepšininkams realizuoti savo galimybes, traumuoja psichologiškai ir gali sukelti sunkumų jų tolimesnei karjerai profesionalų lygose.

Tyrimas išryškino specifinį puolančiųjų ir jų aukų elgsenos modelį. Dominuoja puolimas komunikacinėje srityje, įtraukiant kenkimą reputacijai, sveikatai. Nepaisant komandinės specifikos, komandos narių palaikymas yra silpnas, aukos retai ieško pagalbos komandos viduje ir išorėje.

Prevencinė sistema komandose neegzistuoja arba nėra suaktyvinta. Be to, neišnaudojami prieinami organizaciniai resursai, pritraukiant specialistus iš išorės ir įdarbinant specialiai paruoštus psichologus, nevystomi moraliniai-vertybiniai aspektai. Būtent į šių trūkumų šalinimą turėtų būti nukreiptos komandų vadovų pastangos.

Tyrėjai konstatuoja, kad komandų vadovai, treneriai ne visuomet suvokia, kokį vaidmenį jie vaidina kuriant sveikus krepšinio komandos narių santykius.

Tai – vienas iš pirmųjų tokio pobūdžio tyrimų Lietuvoje.

2010 metais atliktas mobingo diagnozavimo tyrimas, naudojant naujai parengtą klausimyną. Tyrimo metu apklausti 1015 respondentai. Respondentai, ieškoję informacijos apie mobingo reiškinį tinklalapyje, savanoriškai dalyvavo apklausoje.

Tyrimo rezultatai rodo, kad ypatingai daug darbuotojų patiria mobingą švietimo srityje (į šį skyrių patenka: pradinis mokymas ir pradinis specialusis mokymas, ikimokyklinis ugdymas ir ikimokyklinis specialusis ugdymas, bendras pagrindinis ir bendras pagrindinis specialusis mokymas, bendras vidurinis ir bendras vidurinis specialusis mokymas, profesinis, aukštasis universitetinis, aukštasis koleginis mokslas, suaugusiųjų profesinis mokymas, vairavimo mokyklų veikla, kvalifikacijos tobulinimas, papildomas mokymas) – 22,5 proc.

Atkreiptinas dėmesys į administracinės ir aptarnavimo veiklos sritį, čia mobingo aukų užfiksuota 17,5 proc. Administracinės ir aptarnavimo veiklos sritį sudaro: nuoma ir išperkamoji nuoma; įdarbinimo veikla; kelionių agentūrų, ekskursijų organizatorių, išankstinio užsakymo paslaugų ir kita susijusi veikla; apsaugos ir tyrimo veikla; pastatų aptarnavimas ir kraštovaizdžio tvarkymas; administracinė veikla, įstaigų ir kitų verslo įmonių aptarnavimo veikla). Per 8 proc. mobingą patiriančių darbuotojų dirba informacijos ir ryšių (8,5 proc.) bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (8,1 proc.) srityse. Informacijos ir ryšių sritis apima: leidybinę veiklą; kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamybą, garso įrašymo ir muzikos įrašų leidybos veiklą; programų rengimą ir transliavimą; telekomunikacijas; kompiuterių programavimo, konsultacinę ir susijusią veiklą; informacinių paslaugų veiklą). Į žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sritį patenka – žmonių sveikatos priežiūros veikla; kita stacionarinė globos veikla; nesusijusio su apgyvendinimu socialinio darbo veikla) (plačiau bus skelbiama autorės straipsniuose ir leidiniuose).

Tyrimo metu apklaustas 1379 respondentas iš viešojo ir privataus sektoriaus (privatus sektorius – 998 stebiniai, viešasis sektorius – 381 stebinys). Atliekant tyrimą siekta nustatyti galimus sociodemografinius skirtumus bei tapatumus lietuviškose ir vakarietiškose organizacijose.

Lietuvos verslo organizacijose išryškėjęs rezultatas – mobingo reiškinys dažnas leidybos, prekybos ir transporto bei žemės ūkio veiklos srityse. Viešajam sektoriui būdinga savita darbo struktūra ir darbuotojų pasirengimas, sąlygojantis ribotą darbo vietos pasirinkimą. Dėl sąlygiškai mažos pasiūlos darbo rinka yra ribota, o darbo vieta labiau saugoma.

Mobingą patyrusių darbuotojų pasiskirstymas pagal pareigas išryškina, kad dažniausiai priekabiavimo aukomis tampa eiliniai pavaldiniai, kurie kenčia nuo kolegų. Nors ganėtinai ryški ir vadovo institucinė galia, tačiau pasitvirtina ankstesnių tyrinėjimų prielaidos – mobingas populiariausias tarp vienodas pareigas užimančių asmenų.

Nustatyta amžiaus įtaka priekabiavimui – rezultatai rodo, kad mobingą darbuotojai patiria aktyviausiu ir dažnai produktyviausiu savo amžiaus laikotarpiu, vadinasi, galima daryti prielaidą, kad pavydas, konkurencija yra viena iš kertinių priežasčių mobingui kilti.

Vis dėlto, lyginant su Vakaruose atliktais tyrimais, galima pastebėti tam tikrų skirtybių. Skirtingai, nei rodo Vakaruose atliekami tyrimai, Lietuvos organizacijose mobingas pasireiškia ne pačioje karjeros pradžioje, o darbingiausiame tarpsnyje (plačiau: autorės straipsniuose ir leidiniuose).